Kai prieš kelis mėnesius atvykau studijuoti į Portugaliją iškart galvoje sukirbėjo klausimas "o kaip gi aš sutiksiu Kūčias?" Žinojau, kad tikrai negrįšiu atostogų į Lietuvą, o geriau pakeliausiu Portugalijoje. Tad sutikti šventes čia man tapo savotišku iššūkiu. Visų pirma, planavau tiesiog išvykti į Lisaboną, pasiimti kokį jaukų viešbutuką ir pavakarieniauti jo restorane. Tačiau ilgėliau pasvarsčiusi, kelionę į sostinę atidėjau Naujiesiems (apie tai sekančiame įraše), o Kūčias nutariau pasidaryti savo bendrabučio vienutėje. Ir pasidaryti ne bet kaip, o taip, kad laukčiau šios dienos su nekantrumu. Ir man pavyko!
Maisto produktus pradėjau kaupti iš anksto, o nuo pačio gruodžio 24-tosios ryto plušau virtuvėje, tvarkiau nebaigtus reikalus, valiau dulkes savo kambaryje, ruošiau šventinį stalą ir puošiausi. Kai viskas jau buvo beveik paruošta sulaukiau šeimos skambučio nuo šventinio stalo. Pakalbėjome, pasijuokėme, palinkėjome vieni kitiems gražių švenčių. Tuomet ištraukiau iškepusią lašišą su bulvėmis iš mikrobangų krosnelės (o taip, pamiršau paminėti svarbiausią - viską teko ruošti joje!), uždegiau žvakę ir sėdau prie savo stalo. Maistas buvo toks skanus! Be minėtos lašišos, pasigaminau ryžių-krabų mišrainės, makaronų salotas su tunu, o taip pat turėjau begales saldainių, sausainių, vaisių ir pyragą. Trūko tik silkės.. Tačiau nuotaika buvo pakylėta! Tiesa, galbūt vieną akimirką ir suspaudė širdį, bet neleidau sau nuliūsti. Juk pati pasirinkau tokią šventę, o šeimą turiu, tik jie sėdėjo prie kito stalo už 3000 kilometrų. Tad puikiai pavakarieniavusi nukulniavau į bažnyčią. O kai išmušus 12 valandai baigėsi mišios ir aš lėtai žingsniavau namo, pamaniau, kad šios Kūčios bus vienos įsimintiniausių mano gyvenime ir turbūt pirmą kartą tokios prasmingos.
Maisto produktus pradėjau kaupti iš anksto, o nuo pačio gruodžio 24-tosios ryto plušau virtuvėje, tvarkiau nebaigtus reikalus, valiau dulkes savo kambaryje, ruošiau šventinį stalą ir puošiausi. Kai viskas jau buvo beveik paruošta sulaukiau šeimos skambučio nuo šventinio stalo. Pakalbėjome, pasijuokėme, palinkėjome vieni kitiems gražių švenčių. Tuomet ištraukiau iškepusią lašišą su bulvėmis iš mikrobangų krosnelės (o taip, pamiršau paminėti svarbiausią - viską teko ruošti joje!), uždegiau žvakę ir sėdau prie savo stalo. Maistas buvo toks skanus! Be minėtos lašišos, pasigaminau ryžių-krabų mišrainės, makaronų salotas su tunu, o taip pat turėjau begales saldainių, sausainių, vaisių ir pyragą. Trūko tik silkės.. Tačiau nuotaika buvo pakylėta! Tiesa, galbūt vieną akimirką ir suspaudė širdį, bet neleidau sau nuliūsti. Juk pati pasirinkau tokią šventę, o šeimą turiu, tik jie sėdėjo prie kito stalo už 3000 kilometrų. Tad puikiai pavakarieniavusi nukulniavau į bažnyčią. O kai išmušus 12 valandai baigėsi mišios ir aš lėtai žingsniavau namo, pamaniau, kad šios Kūčios bus vienos įsimintiniausių mano gyvenime ir turbūt pirmą kartą tokios prasmingos.
 |
| Mano šventinis stalas |
